voversys

voversỹs sm. (3^a) Š, FrnW, NdŽ, LKAI151(Als, Kbr, Dbč, Žrm, Kls, Vlk, Onš, Plm, Msn, Čb, Jon, Dl, Tj, Kur, Skp, Imb, Dj), Rod, Btr, Mšg, Sv, Sl, Pnd, vover̃sis (2) K.Būg(Ds), FrnW, NdŽ, KŽ, LKAI151(Imb, Dgl, Ktk,Trgn, Švd) žr. vieversys 1: Voversỹs jau giesta, žiema traukas DūnŽ. Voversỹs artoju švirkščia LzŽ. Voversis aukštai jau čiulba Mrk. Tas voversỹs aukštyn rity rity Sb. Voversỹs sako: – Aš iškadų nedarau Pb. O voversỹs gieda: „Čir vir vir tū, kad visi išmirtų̃, man dirvoneliai liktų!“ Lb. Voversỹs kad arti, da girdžias, o kad toliau – ir ne PnmR. Gegutės kukuodavo, paukščiokai, voversiai vėlgi visiaip pavaserį čiulbėdavo Kp. Voversỹs tokis mažukutis, margas Btrm. Voversiaĩ, anys po du kiaušiniu deda an dirvono Sld. Voversỹs mažiukas, o gieda kap didelys Dv. Dainuojam, šokam, nu ir pradeda jau [čiulbėti] voversỹs, pradeda varyt namo Č. Bernai, kelkitės, jau voversỹs gieda Trak. Voversė̃lis tiesiai viršun anas kelias kelias Pls. Voversė̃lis gieda, nebetoli diena Sdk. Jau čia voversė̃lis čirkšt, čirkšt, čirkšt PnmR. Negirdėjau, voversẽlis kap giedot pradėjo, tik an minkšto patalelio svirnely gulėjau (d.) Ml. Sušals voversẽliai, parlėkę laiku [i](per anksti) nabageliai DūnŽ. Voversiùkas – geras paukščiukas, linksmina žmogų Km. Voversiùkai – jie ataskrenda kovos mėnesį, jie anksti atsiranda Antš. Voversiùkas pavasarį, kai sušyla, čilba Kkl. Voversùkas pavasarį atsiranda pirmiausia Rdš. Voversáičiai gražiai giema Lz. ^ Gieda kaip voversys giedroje KrvP(Al). Atskris voversys, visiem pilvus išdraskys (apie ariamą žemę) Jrg. Kai lėks voversỹs, tai vanagą pataisys Pb. Dabar jau voversių̃ pusnys (voversiui atskridus), nebe velnių Km.

◊ voversỹs gíeda (kur) tuščia, išsibaigę: Kai pristigo pašaro, voversỹs klaime gíeda Blnk. Kai žmonės mokinos, mano kišenėj voversỹs giedójo Blnk.

voversių̃ tręšìmas visai netręšiama žemė: Voversių tręšime pasėjau kviečius, nereikės ir pjaut An.